Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Pastaraisiais metais keramzitbetonio blokeliai labai populiarūs mažaaukštėse statybose. Tačiau nepamirškite, kad bet kuri statybinė medžiaga turi ir privalumų, ir trūkumų.
Todėl į jo pasirinkimą reikia žiūrėti kiek įmanoma atsakingiau, pasveriant visus už ir prieš.
Pliusai ir trūkumai
Pradėkime nuo pagrindinio keramzitbetonio medžiagų pranašumo – tai geras pastato sienų šilumos laidumas. Tokios konstrukcijos viduje sulaikoma šiluma, todėl žiemą čia gana patogu.
- Pagrindinis privalumas yra santykinis blokelių lengvumas. Pats keramzitas yra lengva medžiaga, be to, statybiniuose blokuose iš jo yra tuštumų. Jų skaičius priklauso nuo gamintojo ir vidutiniškai siekia 50% tūrio. Tai leidžia žymiai sumažinti pagrindo apkrovą.
- Nepaisant mažo svorio, medžiaga pasižymi padidintu stiprumu ir ilgu tarnavimo laiku. Iš pirmo žvilgsnio tokie blokeliai atrodo trapūs, tačiau jų sienos ir grindys atlaiko gana įspūdingą apkrovą.
- Blokai turi demokratinę vertę. Tai žymiai sumažina bendros statybos sąmatos kainą. Būtent dėl šios priežasties statiniai iš keramzitbetonio nuolat populiarėja tarp kūrėjų.
- Betonas nesitraukia. Todėl sienos eksploatacijos metu nėra padengtos mikroįtrūkimais, kurie išskiria medžiagą nuo akytojo betono.
- Tvarus. Keramzitiniai blokeliai neišskiria toksiškų medžiagų, neturi radiacijos.
- Kamblis pasižymi išskirtinėmis garsą sugeriančiomis savybėmis. Tai prisideda prie didelės gyvenamosios erdvės izoliacijos nuo bet kokio išorinio triukšmo.
- Dėl lengvumo ir kompaktiško dydžio blokeliai lengvai ir greitai montuojami, todėl visas statybos procesas užtrunka labai mažai laiko.
- Keramzitbetonio blokelių paviršius pasižymi dideliu sukibimu. Tai užtikrina gerą sukibimą su tinku ir kitais skiediniais.
- Medžiagos pranašumai apima jos prieinamumą. Kiekviename mieste ir net mažuose miesteliuose galite įsigyti keramzitbetonio blokelių. Taip žymiai sutaupysite statybinių medžiagų pristatymo į darbo vietą išlaidas.
Tačiau keramzito konstrukcijos turi ir trūkumų.
- Dėl padidėjusio poringumo blokeliai pradeda sugerti drėgmę. Temperatūrai nukritus žemiau nulio, drėgmė virsta ledu ir ardo medžiagos struktūrą iš vidaus. Todėl, statant pastatus iš keramzitbetonio, reikia užtikrinti papildomą apsaugą nuo neigiamo atmosferos veiksnių poveikio.
- Dėl mažo blokelių tūrio mūre yra daug siūlių, jos į pastatą įleidžia š altą orą. Dėl to sienas reikia apšiltinti putplasčiu arba polistireniniu putplasčiu.
- Kitas trūkumas yra tai, kad keramzitbetonio gamintojai nesuteikia didelio matmenų pasirinkimo. Dažniausiai rinkoje siūlomi 390x190x188 mm modeliai, taip pat pusblokai. Todėl gyvenamojo namo sienų storis bus arba 19, arba 39 cm.
- Kerbatbetoninė siena yra trijų sluoksnių konstrukcija, susidedanti iš keramzito blokelių, izoliacijos ir apdailos medžiagos. Šiuo atžvilgiu būtina iš anksto apskaičiuoti rasos tašką, kad jis būtų izoliacijoje. Jei jis yra sienos viduje, drėgmė pradės ardyti medžiagą.
- Tokių pastatų trūkumai yra nepriekaištinga išvaizda. Daugelyje Europos šalių šie blokeliai yra paklausūs vidaus apdailai lofto stiliumi. Rusijoje toks sprendimas laikomas estetiškai nepatraukliu. Tačiau šią bėdą nesunkiai išsprendžia fasado apdaila.
Projektai
Konstrukcijos iš keramzitbetonio statomos pagal individualius arba tipinius projektus. Pirmieji leidžia pasistatyti tikrus svajonių namus, šiuolaikinių technologijų išsivystymo lygis leidžia įgyvendinti drąsiausias ir kūrybiškiausias idėjas.Tokie sprendimai turi tik vieną trūkumą – kaina, tuo tarpu kuo neįprastesnės jūsų idėjos, tuo brangesnis jų įgyvendinimas.
Tipiniai projektai yra praktiškesnė investicija. Jie leidžia susikurti patogius ergonomiškus namus, atsižvelgiant į kliento finansines galimybes.
Šiuo metu vidutinė kotedžo iš keramzitbetonio blokelių kaina svyruoja nuo 1 iki 1,5 milijono rublių. neįskaitant sklypo ir inžinerinių komunikacijų kainos.
Vieno aukšto
Vieno aukšto gyvenamųjų pastatų projektai iš keramzitbetonio medžiagų – gera proga įsigyti patogius ir ergonomiškus namus. Tokia statyba nėra susijusi su didelėmis išlaidomis ir techniniais sunkumais. Įrengiant konstrukcijas nereikia naudoti bendros statybos įrangos.
Vieno aukšto pastatas, kurio plotas 80-90 kv. m suteikia ne mažiau kaip 65 kv. m naudingo ploto. Jame gali tilpti erdvi svetainė, virtuvė ir 3 miegamieji. Tai gana patogus rinkinys nedidelei 3-4 asmenų šeimai ar sodybai.
Tokių namų pamatai daromi naudojant polių grotelių technologiją, grindys medinės. Kaip išorės apdaila, tinkas bus geriausias sprendimas. Apskritai ši parinktis laikoma praktiška, tačiau atrodo gana patraukli.
Dviejų aukštų
Ne mažiau populiarūs ir dviejų aukštų kotedžų projektai. Rinkoje jų yra labai daug, todėl kiekvienas būsto savininkas tikrai galės rasti išplanavimą pagal savo skonį. Padidinę plotą tokiuose namuose jau galite tikėtis nemažo ploto.
Namas su mansarda ar dviejų aukštų pastatas kainuos brangiau, nes jo statybai reikia daugiau technologinių sprendimų. Daugelyje projektų naudojamos medinės sijos kaip lubos.
Tačiau patyrę statybininkai pirmenybę teikia gelžbetoninėms grindims. Svorio apkrova ant pagrindo didėja, todėl ji turi būti tvirtesnė.
Statybos ypatybės
Namo patikimumas ir praktiškumas visiškai priklauso nuo pamatų tipo, būtent jis yra visos konstrukcijos pagrindas. Visos struktūros eksploataciniai ištekliai labai priklauso nuo jos pasirinkimo teisingumo ir standartų laikymosi. Ne paslaptis, kad dėl susilpnėjusio, „plaukiojančio“ pagrindo sienose atsiranda mikroįtrūkimų. To nebus įmanoma ištaisyti neatlikus didelio masto darbų.
Kadangi keramzitbetonio blokuose yra tuštumų, statant pastatus nereikės masyvių pamatų. Jei geodeziniai pavyzdžiai neužfiksavo didelio gruntinio vandens atsiradimo lygio, o pats gruntas yra smėlėtas arba smėlingas, geriausias sprendimas būtų koloninis pagrindas su monolitiniu grotelėmis arba negilaus gylio juostiniai pamatai.
Jei planuojate statyti dviejų aukštų kotedžą ant nestabilaus grunto arba nėra galimybės atlikti grunto tyrimų, verta apsaugoti savo pastatą ir užpilti patikimą juostos pagrindą. Tuo pačiu metu jo gylis turi būti žemiau dirvožemio užšalimo žymos, priklausomai nuo regiono ypatybių, jis gali būti nuo 1 iki 1,5 m.
Nestabiliose dirvose sraigtiniai poliai pasitvirtino. Jie turi būti palaidoti iki stabilaus dirvožemio lygio. Toks pamatas yra optimalus aikštelėms su aukščių skirtumais – poliai gali žymiai sutaupyti išlyginant statybvietę.
Keramzitbetonio sienų montavimas taip pat bus lengvas darbas. Tačiau šiam darbui reikės pagrindinių mūro įgūdžių. Tvirta ranka klojami blokeliai. Bet koks nukrypimas nuo nurodytos vertikalės, net keliais centimetrais, lemia poreikį išlyginti sienas tiek išorėje, tiek viduje.
Betoną galima kloti tiek ant cemento kompozicijos, tiek ant specializuotų klijų. Pirmasis metodas yra optimalus netaisyklingos geometrijos blokams, jis leidžia išlyginti formos trūkumus dėl mūro pločio kintamumo. Be to, prieš baigiant apdailą, reikės uždėti išlyginamąjį tinko sluoksnį.
Klijai naudojami tikslios formos blokeliams su idealiai lygiomis sienomis be jokių paviršiaus defektų. Šios mūro technikos dėka siūlių dydis neviršija 3-5 mm.
Tai žymiai sumažina statybos proceso sąnaudas, nes sutaupoma grubaus tinkavimo.
Abiem atvejais blokų krovimo procesas yra beveik vienodas. Tai apima šiuos veiksmus.
- Pamatai padengti hidroizoliacija, siekiant apsaugoti pirmą keramzitbetonio eilę nuo drėgmės, kylančios iš žemės.
- Klamelės tvirtinamos kampuose, tarp jų ištraukiamas kontrolinis siūlas.
- Skiedinys turi būti dedamas ant pagrindo, o keraminių blokelių paviršius iš apačios ir šono turi būti padengtas klijais.
- Statybos eigoje keraminio bloko tikslumas išlyginamas. Jei reikia, eilutė koreguojama guminiu plaktuku.
- Paklojus pirmą eilę, reikia įsitikinti, kad mūras yra lygus. Skaičiavimai atliekami dviem plokštumomis.
- Antra eilutė sutampa per pusę bloko.
- Kiekvienoje ketvirtoje eilėje turėtų būti sutvirtinimas metaliniu tinkleliu arba strypais. Panašiai po langu suformuojama eilė 80-900 cm atstumu iš abiejų pusių.
Konstrukcijų iš keramzitbetonio blokelių statybai reikalinga kokybiška sienų izoliacija. Geras pasirinkimas būtų akmens vata – tai laidi kvėpuojanti medžiaga, tinkanti sienų betono akmenims. Žinoma, galima apsieiti ir be šiluminės apsaugos, bet tuomet sienelės storis turi būti bent 60 cm.
Labai svarbu pasirūpinti kokybiška vėdinimo sistema. Sveiko mikroklimato palaikymas neįsivaizduojamas be vandens garų pašalinimo ir gryno oro. Esant drėgmės pertekliui, vanduo, paliekantis būsto sienas, atsirems į izoliaciją ir kondensuosis. Dėl to susidaro rasos taškas, dėl kurio namuose atsiranda pelėsių ir pelėsių.
Bent jau virtuvės ir vonios kambariuose turėtų būti įrengta priverstinė ventiliacija – šis klausimas turėtų būti išspręstas projektavimo etape. Sienose ir stoge turi būti padarytos ventiliacijos angos.
Be to, nepamirškite apie techninę galimybę ventiliatorius prijungti prie kintamosios srovės.
Apskritai namų statybos iš keramzitbetonio technologija nėra itin sudėtinga. Tačiau pradedantieji dažnai klysta.
- Ilgas fasado eksponavimas be dailylentės ar tinkavimo. Dėl to sunaikinama konstrukcija ir sumažėja viso pastato stiprumo parametrai.
- Trūksta kokybiškos hidroizoliacijos. Jei šiai problemai neskirsite pakankamai dėmesio, pastato sienos pradės drėgti, ypač išoriniuose kampuose. Tai veda prie patogeninės mikrofloros atsiradimo.
- Nepaisant to, kad kai kuriais atvejais galima apsieiti ir be armavimo juostos, jei leidžia finansai, verta pasirūpinti jo įrengimu virš keramzitbetonio blokelių.
- Pamatų įrengimui nereikia naudoti keramzitbetonio, net ir kokybiška hidroizoliacija neišgelbės. Išlikę žemėje, blokai sugrius. Kai kuriose situacijose juos galima paimti kaip pagrindą ir tik pilnavertį.
Kad keramzitbetoninis būstas būtų patogus ir šiltas, neužtenka pasirinkti kokybišką medžiagą. Jis turėtų būti profesionaliai sumontuotas. Jei nesate tikri, kad galite tai padaryti patys, geriau kreiptis į kvalifikuotų specialistų paslaugas.
Interjero dizainas
Kaip minėta aukščiau, iš keramzitbetonio pagamintos konstrukcijos turi du pagrindinius trūkumus – tai neestetiška išvaizda, taip pat porėta struktūra, dėl kurios pučiasi per blokus. Norint atsikratyti skersvėjo ir pagražinti sienas, reikia tinkuoti paviršių, tai reikia daryti iš abiejų pusių.
Svarbu: net jei norite namą apk alti dailylentėmis, vis tiek reikia minimalaus skiedinio po apdaila.
Ypatingą dėmesį skiriame tam, kad tinkuojant tik vidinius paviršius nesumažės norimų šilumos nuostolių. Tokiu atveju š alto oro srautas laisvai prasiskverbs į sieną iš gatvės pusės, ims šilumą ir taip pat laisvai išeis. Nors, žinoma, juodraščių tokiu atveju galima išvengti.
Kokybiškas tinkas viduje ir išorėje leidžia pailginti sienų tarnavimo laiką ir maksimaliai išnaudoti visas medžiagos šilumą izoliuojančias savybes. Tinkamai atlikus darbus, namai bus kaip termosas, kuris efektyviai sulaiko šilumą.
Tinkavimui naudokite vieną iš šių mišinių tipų.
- Smėlio ir cemento mišinys. Tai yra pats pigiausias ir prieinamiausias pasirinkimas. Anksčiau, kai modernesnės sausų kompozicijų versijos dar nebuvo plačiai paplitusios statybų segmente, ši apdaila atrodė vienintelė įmanoma.
- Specializuotas cemento, įvairių priedų ir užpildų mišinys. Toks tinkas yra patvaresnis, patogesnis naudoti ir turi daug teigiamų eksploatacinių savybių.
- Vandenį atstumiančios kompozicijos bus geriausias sprendimas sienų apsaugai namuose, pastatytuose sunkiomis klimato sąlygomis. Tinka pastatams žemiau žemės lygio.
- Skiediniai gipso pagrindu yra optimalūs standartinio drėgnumo gyvenamųjų patalpų vidaus tinkavimui.
