Padėkite kurti svetainę ir pasidalykite straipsniu su draugais!
Kiekvienas svajoja apie savo namus. Dažniausiai kalbame apie namą, o ne apie butą. Bet kai surenkamos lėšos ir jau galima pradėti statybas, tada žmogui tenka nelengvas pasirinkimas – statyti namą iš baro ar karkasinio namo. Tai svarbus dalykas, nes medžiagos turi gana rimtų skirtumų. Pabandykime atlikti nedidelį palyginimą, suprasti skirtumą ir išsiaiškinti, kurią medžiagą naudoti geriau.
Kuris namas šiltesnis?
Norint suprasti, kuris namas šiltesnis – rąstinis ar karkasinis, reikėtų pasidomėti šių medžiagų šilumos izoliacijos charakteristikomis. Abiem atvejais energijos vartojimo efektyvumo rodikliai yra aukšti, tačiau šilumos taupymo klausimas vis dar aktualus, atsižvelgiant į aukštas komunalines paslaugas.
Pati mediena yra šilta medžiaga, o tai reiškia, kad medinis pastatas gerai išlaikys šilumą. Tačiau reikėtų atsižvelgti į sienų storį, kurio rodiklis apskaičiuojamas, atsižvelgiant į būsimo pastato vietos klimato zoną.
Be to, jei namui kurti naudojamos klijuotos sijos, tai vietovėse, kuriose yra atšiaurios žiemos, jį reikės kažkuo papildomai apšiltinti.
Karkasinis namas gali būti šiltas ir energetiškai efektyvus tinkamai parinkus izoliaciją, kuri atliekama atsižvelgiant į klimatą. Paprastai izoliacijai naudojama mineralinė vata. 50–80 kg / m3 tankio ir 20 centimetrų storio atsparumas šilumos perdavimui bus 4,4 m² ° C / W. Panašaus storio pušies mediena - 1,6 m² °C/W. Tai yra, mineraline vata apšiltintas karkasas yra labiau apsaugotas nuo šalčio nei mediena. Atsižvelgiant į tai, kad dalis vidinio rėmo tūrio bus medinė.
Medinių sienų atsparumo šilumos perdavimui rodiklis netelpa nei į šilumos efektyvumo standartus, nei į sanitarinius standartus, skirtus gyvenamųjų namų kategorijai. O rėmo konstrukcija numato izoliaciją, atliekamą naudojant įvairias medžiagas.
Nuolatiniam gyvenimui, siekiant energijos vartojimo efektyvumo, namą geriau statyti naudojant karkasinį.
Kas pigiau?
Antras svarbus rodiklis, pagal kurį norima palyginti minėtas medžiagas, yra kaina. Ir šis veiksnys labai dažnai būna lemiamas. Tačiau svarbiausia yra tai, kad apskritai labai sudėtinga įvertinti bet kurio pastato kainą. Juk kiekvienas konkretus atvejis yra unikalus dėl projekto išskirtinumo, išplanavimo, reikalingų medžiagų kiekio, darbo ir laiko sąnaudų. Pabandykime palyginti svarstomus variantus, atsižvelgdami tik į sienų kūrimą ir jų apdailą.
Norėdami sukurti pastatą iš baro, jums reikės:
- medienos kiekis, lygus sienų tūriui;
- lakas;
- izoliacija, kuri bus naudojama intervencinei erdvei.
Karkasiniam namui jums reikia:
- bareliai, iš kurių formuojamas karkasas - jų tūris turi būti 10-15 procentų viso sienų tūrio;
- izoliacija – jos tūris bus 90 procentų aukščiau nurodyto skaičiaus;
- garų barjerinė membrana;
- medžiaga, vadinama OSB-3, kuri bus naudojama gautai struktūrai apklijuoti iš išorės;
- medžiagos išorės apdailai - fasado dažai ir glaistas;
- šarnyrinis fasadas arba tinkas, kuris turi armavimo tinklelį;
- medžiagos vidaus apdailai ir pastatų apdailai.
Karkasiniam pastatui reikia mažiau medienos, bet daug kitų medžiagų.
Beje, kai kurios yra ne ką brangesnės už medieną. Pagal aukščiau pateiktus sąrašus galite apytiksliai suprasti, kiek laiko ir pastangų reikės, kad karkasinis namas būtų visiškai paruoštas. Jis bus brangesnis ne tik medžiagų sąnaudų, bet ir pastangų bei laiko sąnaudų atžvilgiu.
Kuo dar skiriasi medžiagos?
Kad palyginimas būtų kuo išsamesnis, būtina palyginti šių medžiagų privalumus ir trūkumus pagal šiuos kriterijus:
- aplinkosauga;
- gaisrinė sauga;
- sunkumas ir montavimo laikas;
- patvarumas.
Sunkumas ir montavimo laikas
Rąstinio namo montavimas yra lengvesnis procesas nei gero karkaso surinkimas. Tam nereikia jokių ypatingų įgūdžių ir gebėjimų, o po ranka reikalingi tik patys paprasčiausi įrankiai, kurių yra beveik kiekvienuose namuose.
Smulkintos sienos taip pat retai apkalamos, nes pati sija leidžia formuoti vidų ir išorę be jokių pagalbinių elementų. Natūralu, kad tai žymiai sumažina kūrimo laiką ir proceso darbo intensyvumą.
Karkasas – sudėtingesnė konstrukcija, kurios neįmanoma kokybiškai padaryti neatlikus kuo tikslesnių skaičiavimų ir nesudarius projekto kaimo ar gyvenamojo namo. Surinkimas taip pat turi būti atliktas labai atsargiai ir kiekvienas veiksmas turi būti apgalvotas. Visų dalių montavimas turi būti atliktas kokybiškai, o tvirtinimo taškai turi jas užfiksuoti kuo tvirčiau, kad ilgainiui konstrukcija nepradėtų silpti ir nesugriūti.
Vielinio rėmo kūrimas yra tik dalis darbo. Taip pat būtina įrengti dekoratyvinį ir konstrukcinį apvalkalą, pakloti garų barjerą ir izoliaciją.Tai žymiai padidina statybos sudėtingumą, reikalauja ne tik daugiau įrankių, bet ir tam tikrų įgūdžių. Be specialistų įsitraukimo neapsieisite.
Jei renkantis pagrindinis kriterijus yra konstrukcijos paprastumas, tai mediena turi neabejotinų pranašumų.
Juk tokį namą lengviau pastatyti, statybos greitis didesnis, nereikia apdailos. Sienos turi būti padengtos apsauginiu laku tik po šlifavimo. O statant karkasinį pastatą reikia naudoti daug papildomų medžiagų ir atlikti daugybę pagalbinių darbų.
Patvarumas
Norint daugiau ar mažiau vienareikšmiškai atsakyti apie pastato tvirtumą ir ilgaamžiškumą, reikėtų atsižvelgti į jo projekto sudėtingumą.Jei jis yra struktūriškai paprastas, be daugybės angų, medienos pasirinkimas tikrai bus tvirtesnis. Jo tarnavimo laikas periodiškai apdorojant išorines sienas gali būti iki 80 metų. Be to, paprastas rąstinis namas yra atsparesnis vėjo pūtimui ir gamtos veiksniams.
Jei pastatas yra sudėtingo išplanavimo, daug didelių langų, arkinių praėjimų, tai medienos privalumai beveik išnyksta. Juk daugėja elementų, kurie nesibaigia bet kokio tipo pjūviu. Dėl to sumažėja medinių sienų stiprumas.
Karkasinis namas gali būti bet kokio sudėtingumo, o tai niekaip neturės įtakos laikančiosioms savybėms ir horizontaliam standumui. Bet pagal VSN 58-88 (p) normas bet kokias medines sienas reikia kapitališkai remontuoti kas 30 metų. Rėmo konstrukcija nėra išimtis. Pagal STO 00044807-001-2006 normas medienos naudojimo laikas prieš kapitalinį remontą yra 50 metų, o karkaso – 20 metų.
Apibendrinant, mediena yra patvaresnė nei karkasas.
Tvarus
Pagal šį kriterijų geriau bus konstrukcija iš strypo, o ne karkasinė. Bet tik jei kalbame apie rąstinį namą, o ne apie klijuotas sijas. Bet ne todėl, kad pats karkasas būtų blogas, o todėl, kad tokiame pastate naudojama labai daug įvairių medžiagų. O pati nesaugiausia aplinkosaugos požiūriu bus OSB plokštė, kuri naudojama apkalant karkasinį namą. Šios medžiagos plokštelėse yra formaldehido. Jo yra ir mineralinėje vatoje, kuri naudojama kaip izoliacinė medžiaga.
Žinoma, tokių medžiagų įtaka dabartiniam statybos technologijų lygiui bus nedidelė. Taip pat jį galima sumažinti naudojant detoksikuojančias medžiagas. Tačiau bendras ekologiškumo rodiklis, palyginti su rąstiniu namu, žymiai sumažina.
Gaisrinė sauga
Gaisrinė sauga yra sudėtingas rodiklis, kuris apskaičiuojamas pagal daugybę charakteristikų ir aspektų. Ypatingas dėmesys:
- paviršiaus apdailos tipas;
- naudotų medžiagų degumas ir jų apdorojimas antipirenu;
- medžiagų panaudojimo ypatumai įvairių tipų konstrukcijose.
Pagal šį kriterijų svarstomos statybos galimybės yra klasifikuojamos kaip potencialiai pavojingos gaisrui.
Juk jie pagaminti iš medžio, o tai priklauso degioms medžiagoms. Tačiau karkasiniai pastatai turi nedidelį pranašumą. Čia galite naudoti medžiagas, kurios ne tik apsunkins ugnies plitimą teritorijoje, bet ir neleis pačiam užsidegti.
Kalbame apie gipso kartoną ir mineralinę vatą. Gipso kartono apvalkalas apsaugos medieną nuo ugnies poveikio, o mineralinė vata padės sulaikyti jos plitimą išilgai sienų arba bent jau gerokai sulėtinti. Sija negali pasigirti tokiu saugumu, todėl menkiausias kontaktas su ugnimi kelia rimtą pavojų.
Tai yra tam tikru mastu maža, bet karkasinis namas čia turės pranašumą.
Ką geriau pasirinkti?
Apibendrinant palyginimo rezultatus, pateikiamos išvados.
- Pagal paprastumo kriterijų ir kūrimo tempą rąstinį namą bus lengviau ir greičiau pastatyti, tačiau jam reikia laiko susitraukti. Karkasiniam pastatui to nereikia, tačiau kūrimo procesas kainuos brangiau.
- Medinis namas atrodo geriau nei karkasinis pagal patvarumą ir stiprumą. Tačiau medinio pastato eksploatacinės išlaidos bus žymiai didesnės.
- Energijos vartojimo efektyvumo požiūriu labiau tinka karkasinis namas.
- Abu variantų priešgaisrinė sauga bus gera, tačiau karkasinio pastato atveju yra galimybių padidinti atsparumą ugniai.
- Architektūriškai karkasinė konstrukcija suteikia daugiau veiksmų laisvės. Tačiau medinis pastatas yra draugiškesnis aplinkai, o jo statybos finansinės išlaidos bus mažesnės nei karkasinio namo.
Apibendrinant visa tai, kas išdėstyta aukščiau, reikia pažymėti, kad abi technologijos bus geras sprendimas kuriant namą nuolatinei gyvenamajai vietai arba vasarnamiui.
O kuris variantas bus geresnis - kiekvienas spręs pats, pradėdamas nuo savo galimybių, poreikių ir skonio.
Apdairus žmogus taip pat atsižvelgs į šiuos veiksnius:
- numatomos būsimo pastato šildymo išlaidos;
- planuojamas naudoti namo dydis ir šildymo technologija - t.y. šildymui bus naudojamos dujos ar malkos;
- ar žiemą visą laiką bus palaikomas tam tikras temperatūros lygis viduje, ar savaitgaliais namą reikės greitai apšildyti.
Šie veiksniai gali turėti įtakos pasirenkant pastato tipą. Tačiau bet kuriuo atveju, nesvarbu, kokio tipo namą buvo nuspręsta statyti, projektavimo ir statybos darbus geriau patikėti profesionalams, turintiems patirties ir daug įgyvendintų įvairaus sudėtingumo projektų. Juk noras sutaupyti kokybiškoms medžiagoms ar patyrusiems specialistams neišvengiamai lems statybos technologijos pažeidimą ir tai, kad koks bebūtų namas, jis ne tik mažiau tarnaus, bet ir nebus šiltas, taip pat energiškai efektyvus.
